Visi turėtų būti laisvi būti savimi ir mylėti ką nori. 
Tačiau daugelyje pasaulio vietų, įskaitant Europą, lesbietės, gėjai, biseksualūs, translyčiai, interseksualūs ir queer asmenys vis dar diskriminuojami. 
Europos Sąjunga yra tvirtai įsipareigojusi kovoti su šia diskriminacija. Paklausykite šios laidos ir sužinosite, kaip Europos Sąjunga kuria įtraukesnę visuomenę, kurioje kiekvienas jaustųsi saugus.

Kova su LGBTIQ asmenų diskriminacija

Reaguodamas į vis didėjančią grėsmę žiniasklaidos laisvei ir finansiniam žiniasklaidos priemonių gyvybingumui, Parlamentas priėmė bendrą žiniasklaidos paslaugų sistemą, vadinamą Europos žiniasklaidos laisvės aktu. Tai svarbus pasiekimas, nes šiuo aktu apsaugomi žurnalistai ir žiniasklaidos darbuotojai, užtikrinamas didesnis žiniasklaidos priemonių nuosavybės skaidrumas ir skatinamas tarptautinis bendradarbiavimas siekiant sukurti įvairią ir nepriklausomą žiniasklaidos aplinką.

ES Žiniasklaidos laisvės aktas

Am 10. Dezember 1948 verkündete die Generalversammlung der Vereinten Nationen in Paris die Allgemeine Erklärung der Menschenrechte. Diese Erklärung ist ein Meilenstein in der Geschichte der Menschenrechte, da in ihr zum ersten Mal die weltweit zu schützenden grundlegenden Menschenrechte festgelegt wurden. Sie wurde von einer Gruppe von Visionären mit unterschiedlichem beruflichem, kulturellem und religiösem Hintergrund verfasst. Sie arbeiteten in der kurz zuvor gegründeten Menschenrechtskommission der Vereinten Nationen zusammen. Die Erklärung wurde in mehr als 500 Sprachen übersetzt. Sie diente außerdem als Inspiration und Wegbereiterin für mehr als 70 Menschenrechtsabkommen, die weltweit oder regional dauerhaft gelten.

Allgemeine Erklärung der Menschenrechte - Deutsch

La Asamblea General de las Naciones Unidas aprobó la Declaración Universal de los Derechos Humanos el 10 de diciembre de 1948 en París. Es un documento que marca un hito en la historia de los derechos humanos porque, por primera vez, establece los derechos humanos fundamentales que deben protegerse universalmente. La Declaración consta de un preámbulo seguido de treinta artículos. La Unión Europea la ha adoptado plenamente, utilizándola para establecer normas en su legislación y acuerdos internacionales, así como para orientar su política exterior.

La Declaración Universal de los Derechos Humanos - español

Il 10 dicembre 1948, a Parigi, l'Assemblea Generale delle Nazioni Unite adotta la Dichiarazione universale dei diritti umani. Si tratta di un passo decisivo, perché, per la prima volta in assoluto, questo documento definisce i diritti umani fondamentali che godono di una protezione universale. L'UE ha fatto sua la Dichiarazione, che si compone di un preambolo e trenta articoli, prendendola come riferimento per stabilire norme nella sua legislazione e negli accordi internazionali e per orientare la sua politica estera.

La Dichiarazione universale dei diritti umani - italiano

Generalna skupščina Združenih narodov je 10. decembra 1948 v Parizu sprejela Splošno deklaracijo človekovih pravic. Deklaracija je v zgodovini človekovih pravic pomemben mejnik, saj so bile v njej prvič določene temeljne človekove pravice, ki jih je treba vedno varovati. Dokument je sestavljen iz preambule in tridesetih členov. Evropska unija je deklaracijo v celoti sprejela in jo uporablja za določanje standardov v evropski zakonodaji in mednarodnih sporazumih ter za usmerjanje svoje zunanje politike.

Splošna deklaracija človekovih pravic - slovenščina

The United Nations General Assembly proclaimed the Universal Declaration of Human Rights on 10 December 1948 in Paris. The Declaration is a milestone document in the history of human rights because, for the first time, it set out fundamental human rights to be universally protected. The document is composed of a preamble followed by thirty articles. The EU has fully embraced the Declaration's significance, using it to set standards in its legislation and international agreements, and to guide its external policy.

The Universal declaration of Human Rights - English

DROI Committee meeting

EP Plenary session - Debates on cases of breaches of human rights, democracy and the rule of law

EP Plenary session - Debates on cases of breaches of human rights, democracy and the rule of law (Rule 144) Latest attacks against women, women's rights defenders in Iran, and its arbitrary detention of EU nationals

EP Plenary session - The EU Guidelines on Human Rights Defenders

EP Plenary session - Women activism – human rights defenders related to sexual and reproductive health and rights (SRHR)

EP Plenary session - Human rights and democracy in the world and the European Union’s policy on the matter - annual report 2022

Pakistano mergaičių teisių aktyvistė Malala Yousafzai kreipimesi į Europos Parlamentą kalbėjo apie švietimo svarbą mažas pajamas gaunančiose šalyse. Šią kalbą ji sakė atsiimdama 2013 m. Sacharovo premiją už minties laisvę. * Visą kalbos įrašą galite peržiūrėti Europos Parlamento multimedijos centre: http://epyoutube.eu/q5wV

Malalos Yousafzai kalba apie švietimą | Europos Parlamentas

Liberijos vadovė Ellen Johnson Sirleaf paprašė tarptautinės pagalbos, kad po 14 metų trukusio pilietinio karo jos šalyje vėl negrįžtų smurtas. Pirmoji Afrikos valstybės prezidente išrinkta moteris kreipėsi į Europos Parlamentą 2006 m. rugsėjį, praėjus vos aštuoniems mėnesiams po to, kai pradėjo eiti pareigas. Ji sakė, kad liberiečiai yra pasiryžę pamiršti konfliktą, kuris baigėsi 2003 m. Ji kalbėjo apie karo nuniokotą teritoriją, atstatymo ir susitaikymo iššūkius ir tarptautinės pagalbos poreikį siekiant tvaraus vystymosi. * Visą kalbą žiūrėkite Europos Parlamento multimedijos centre: http://epyoutube.eu/SpeechEllenJohnson

Ellen Johnson Sirleaf kalba apie Liberiją | Europos Parlamentas

Nobelio taikos premijos laureatas Denisas Mukvegė smerkia prievartavimus ir smurtą prieš moteris, kurie naudojami kaip karo ginklai. Jis yra Panzi ligoninės Bukavu mieste, Kongo Demokratinėje Respublikoje, įkūrėjas. Kaip ginekologas jis padėjo tūkstančiams moterų, šioje šalyje nukentėjusių nuo seksualinio smurto ir smurto dėl lyties. Dr. Mukvegės veiklą Europos Parlamentas įvertino 2014 m. jam skirdamas Sacharovo premiją už minties laisvę. Po ketverių metų jam buvo suteikta Nobelio taikos premija. Jis ir toliau viešai kalba apie seksualinį smurtą prieš moteris ginkluotų konfliktų metu. * Visą kalbos įrašą galite peržiūrėti Europos Parlamento multimedijos centre: http://epyoutube.eu/SpeechMukwege

Dr. Mukvegės kalba apie seksualinį smurtą Konge | Europos Parlamentas

Popiežius Jonas Paulius II teigė, kad Vatikanas tvirtai remia šiuo metu vykstantį Europos kūrimą, kuris yra taikus procesas, suartinantis žmones ir tapęs švyturiu pasauliui. Jis ragino siekti tolerancijos tarp tautų ir tikėjimų bei saugoti aplinką. Popiežius kalbėjo apie krikščionybės svarbą Europos praeičiai ir ateičiai. Pirmasis Europos Parlamente apsilankęs popiežius 1988 m. spalio mėn. sakė kalbą Strasbūre vykusiame plenariniame posėdyje. * Visą kalbą žiūrėkite Europos Parlamento multimedijos centre: http://epyoutube.eu/SpeechPopeJohnPaulII

Popiežiaus Jono Pauliaus II kalba apie Europos kūrimą ⎢Europos Parlamentas

Čekijos prezidento Vaclavo Havelo kalba apie tai, ką reiškia jaustis europiečiu, pasakyta likus ketveriems metams iki jo šalies įstojimo į ES. Vaclavas Havelas buvo ir paskutinis Čekoslovakijos prezidentas, ir pirmasis demokratiškai išrinktas šios šalies prezidentas po komunizmo žlugimo, taip pat – pirmasis paskelbtos Čekijos Respublikos prezidentas. 2000 m., likus ketveriems metams iki jo šalies įstojimo į ES, Vaclavas Havelas Europos Parlamentui kalbėjo apie europietiškumo ir Europos vienybės jausmą. * Visą kalbą žiūrėkite Europos Parlamento multimedijos centre.

Vaclavo Havelo kalba apie Europos tapatybę | Europos Parlamentas

Holokaustą išgyvenusi Simonė Veil Europos Sąjungos sukūrimą vadina svarbiausiu įvykiu per pastaruosius 50 metų. 1995 m., minint 50-ąsias Holokausto metines, Veil Europos Parlamente kalbėjo apie tai, kaip jos praeities tragedijos sustiprino jos tikėjimą Europos projektu. Ji sakė, kad svarbu priminti jaunajai kartai apie esminį Europos Sąjungos vaidmenį skatinant taiką ir vienybę, ypač tuo metu, kai ES kritikuojama. 1927 m. Prancūzijoje gimusi Veil išgyveno nacių koncentracijos stovyklose, o vėliau suvaidino svarbų vaidmenį Europos feminizme ir politikoje. 1979 m. ji tapo pirmąja tiesiogiai renkamo Europos Parlamento pirmininke ir pirmąja moterimi, kuri pirmininkavo asamblėjai. * Visą kalbą (12 min.) žiūrėkite Europos Parlamento multimedijos centre: http://epfacebook.eu/q5D7

Simonės Veil kalba apie Holokausto pamokas | Europos Parlamentas

Praėjus penkioms dienoms po to, kai Rusijos pajėgos įsiveržė į Ukrainą, šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis iš apgulto Kijevo vaizdo ryšiu kreipėsi į Europos Parlamentą. Ugningoje kalboje jis gyrė savo tėvynainių ukrainiečių drąsą, pasmerkė beprasmiškas žudynes ir paragino Europos Parlamentą paremti Ukrainos prašymą stoti į ES. * Visą 2022 m. kovo 1 d. kalbos įrašą galite peržiūrėti Europos Parlamento multimedijos centre: http://epyoutube.eu/speechZelenskyy

Volodymyro Zelenskio kalba apie karą Ukrainoje | Europos Parlamentas

Pietų Afrikos lyderis Nelsonas Mandela ragino kuo greičiau panaikinti apartheido sistemą ir kalbėjo apie susitaikymą. Tai vyko 1990 m. liepos mėn. Vos prieš keturis mėnesius jis susigrąžino laisvę po 27 metus trukusio įkalinimo. Tuo metu Pietų Afriką vis dar valdė baltųjų mažumos vyriausybė. Praėjus ketveriems metams po šios kalbos, Mandela taps pirmuoju demokratinės Pietų Afrikos prezidentu. * Visą kalbą žiūrėkite Europos Parlamento multimedijos centre.

human rights

Vaizdo įrašai

Nuotraukos

Nuotraukų galerijos

Garsas

Žiniasklaida, skirta šiam žymė

182

Vaizdo įrašai

81

Nuotraukų galerijos

7

Garsas

2 167

Nuotraukos