Kas yra tarša mikroplastiku? Kodėl jo tiek daug mūsų vandenynuose? Šiame vaizdo įraše paaiškintas didėjančios krizės vandenynuose poveikis.

EU politics

climate change

https://api.multimedia.europarl.europa.eu/documents/20125/9809495/N01-PUB-181119-MPLAS-LT.srt

Mikroplastikas yra mažos – mažesnės nei 5 mm skersmens, plastiko dalelės.

vandenynuose ir laukuose, mūsų maiste ir geriamajame vandenyje.

Kiekvienais metais į jūras patenka nuo 5 iki 12 mln. tonų plastiko atliekų.

Mokslininkai mano, kad pasaulio vandenynuose susikaupė 150 mln. tonų plastiko. 

Iki 2050 metų plastiko ten gali būti tiek, kiek yra žuvų.

Mikroplastikas susiformuoja pamažu, plastikiniams daiktams – maišeliams, buteliams,

 žaislams ir maisto pakuotėms – skylant į vis mažesnes daleles.

Kai dalelės tampa pakankamai mažos, jas praryja jūrų gyvūnai 

ir per mitybos grandinę perduoda didesnėms žuvims ir žinduoliams, kai plėšrūnai tampa grobiu.

Vis dar neaišku, kokį poveikį mikroplastikas sukelia mitybos grandinės viršuje esančiam žmogui.

Tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad tarša mikroplastiku 

tam tikroms gyvūnų rūšims sukelia nevaisingumą. 

Kiti gyvūnai miršta nuo maistinių medžiagų trūkumo, nes vietoje maisto suvartoja didelius plastiko kiekius.

Parlamentas yra įsipareigojęs iki 2025 m. bent ketvirtadaliu sumažinti mūsų priklausomybę 

nuo plastiko produktų, kurie neturi pakaitalų.

Jis taip pat remia vienkartinio naudojimo plastikinių produktų uždraudimą visoje Europoje 

ir finansuoja ekologiškesnių, tvaresnių pakaitinių medžiagų tyrimus.