EU financed railway projects in Gävle, Sweden

Railway infrastructure upgrade Gävle-Åänge, Sweden - Recovery and Resilience (RFF)

EP Plenary session - Intelligent Road Transport Systems

In the Tricity agglomeration (Gdańsk, Gdynia, Sopot), a large proportion of EU Cohesion funds are spent on road infrastructure. This infoclip shows the Gdańsk-Sucharski-Słowacki roads connecting Lech Wałęsa Airport with the seaport that have been built or renovated with EU Cohesion fund co-financing of 260 million euros. In Gdynia, Kwiatkowski road 41.1 million euros, Janek Wiśniewski street and the Wzgórze St. Maximilian interchange have been expanded. Using the EU support of 31.8 million euros, Tristar – an integrated traffic control system in Gdańsk, Gdynia and Sopot – has been developed and brought into use, which has shortened public transport journey times by 15%.

Infoclip: Road infrastructure - Cohesion Fund - Gdansk (Poland)

This infoclip shows the construction works for the new tram line in Tallinn (Estonia) running along a stretch of about 2.5 kilometers, starting at the intersection of Kivisilla and Gonsiori Streets and extending to Põhja Puiestee. The aim of the works is to improve the comfort of public transport, connecting Tallinn's main transport hubs and making transfers as easy as possible. The Vanasadama tram line construction works, including VAT and owner’s supervision, cost about €46 million, with €36.5 million from the EU Recovery and Resilience Facility (RRF).

Infoclip: Construction of the Old City Harbour tram line - Recovery and Resilience Facility (RRF) – Tallinn (Estonia)

Didėjanti paklausa ir geopolitinės įtampos gali apsunkinti prieigą prie svarbiausiųjų išteklių technologijoms ir pramonei.     Europos Parlamentas patvirtino naują įstatymą, kad padėtų užtikrinti svarbiausiųjų žaliavų, reikalingų išmaniesiems telefonams, elektrinėms transporto priemonėms, saulės moduliams ir kitiems, tiekimą.        Europos Svarbiausiųjų žaliavų aktas skatins ES strateginę autonomiją, sukurs darbo vietų ir paskatins žaliąjį bei skaitmeninį perėjimą.           Sužinokite daugiau mūsų trumpame paaiškinančiame vaizdo įraše.     

Svarbiausiųjų žaliavų užsitikrinimas ES skaitmeniniam ir žaliajam perėjimui  

Have you ever used an app to help get you to your destination? How long would it take by car? What's the best route? Could public transport get you there faster?
 
The better the data available to the app, the more accurate the answers. MEPs have passed new rules to ensure the information about roads needed by connected vehicles and journey planners is more easily available across the EU.
 
Intelligent transport systems will make our roads safer, greener and more efficient.

Digital traffic data: Rules to improve transport connectivity

Europos Parlamentas priėmė naujas taisykles tam, kad žaliąsias transporto priemones būtų paprasčiau papildyti. ES nori padėti sukurti elektros įkrovos tinklą ir vandenilio papildymo taškus, kurie būtų tokie praktiški ir prieinami kaip benzino stotys. Tuo tarpu oro uostai ir dideli uostai turės lėktuvams ir laivams suteikti elektros. Taisyklės yra 55 priemonių, skirtų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir sukurti anglimi neutralią ES, dalis.

ES alternatyvaus kuro infrastruktūros plėtojimas

Phones, computers, electric cars… they all use batteries. And demand is increasing rapidly.    
 
The European Parliament has approved new rules to reduce the impact on the environment, ensuring minimum standards for recycling batteries and their component materials.

Circular economy: getting more life from batteries

Kadangi ES juda link šiltnamio efektą sukeliančių dujų visiško nulio emisijų iki 2050, Europos Parlamentas nori užtikrinti, kad niekas nebūtų pamirštas. Štai kodėl EP nariai patvirtino ambicingą Socialinio klimato fondą, sukurtą padėti pažeidžiamiausiems namų ūkiams, mažoms įmonėms ir transporto naudotojams. Fondas bus finansuojamas Emisijų prekybos sistemos, kuri privers labai taršius asmenis mokėti už jų sukeliamą žalą. Sužinokite, kaip fondas veiks mūsų trumpoje Klausimų ir atsakymų skiltyje.

Energijos tranzitas: Fondas, skirtas padėti pažeidžiamiausiems

Principas „teršėjas moka“ yra Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS) pagrindas. 2023 m. balandžio mėn. Europos Parlamentas priėmė plataus užmojo teisės aktus, kuriais siekiama atnaujinti ATLPS ir sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Naujoji sistema užtikrins, kad daugiau pramonės šakų mokėtų už savo išmetamus teršalus ir paskatintų daugiau investicijų į ekologiškas technologijas. Peržiūrėta ATLPS yra ES pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą siekiant kovoti su klimato krize. Sužinokite daugiau mūsų trumpuose, animuotuose klausimuose ir atsakymuose

Patikslinta atnaujinta apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema

ES nori užtikrinti, kad iki 2050 nulinės emisijos automobiliai ir autobusiukai taptų standartu. Europos Parlamentas ėmėsi veiksmų tam, kad išstumtų iškastiniu kuru varomus automobilius ir pakeistų juos žalesniais modeliais. Sužinokite apie tai mūsų trumpoje DUK animacijoje.

CO2 emisijų sumažinimas su švaresniais automobiliais: naujos ES taisyklės

What if you could easily get from home to work using two different bikes and a train? What if such a trip was simple and hassle-free? This is already a reality in the Netherlands with train-bike schemes at many railway stations. The European Parliament is calling for the rollout of an EU Cycling Strategy to encourage more people to use this healthy, quiet and carbon neutral mode of transport.

Towards an EU Cycling Strategy

Iki 2035 m. visi ES rinkai pagaminti nauji automobiliai turėtų būti visai netaršūs. Būtent tokio tikslo Parlamentas siekia naujomis taisyklėmis dėl lengvųjų automobilių ir furgonų išmetamo CO2 kiekio standartų, kurios yra 55 % tikslo priemonių rinkinio dalis. Senesnius automobilius (taip pat ir dyzelinius) bus leidžiama naudoti iki jų tarnavimo laiko pabaigos, tačiau investicijos į ateities transporto priemones turi prasidėti jau dabar. Europarlamentarai skatina automobilių gamintojus jau dabar pradėti kurti įperkamus elektromobilius ir elektrinius furgonus, kad iki 2035 m. būtų patenkinta rinkos paklausa ir pasiekti ES 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslai.

Visai netaršūs automobiliai iki 2035 m.: naujos ES taisyklės

Ką mums teikia ES? Ji užtikrina, kad mūsų maistas ir gaminiai būtų saugūs. Ji sujungia Europą su saugia infrastruktūra, todėl keliauti galima pigiau ir paprasčiau. Bendroji rinka teikia galimybę įsidarbinti milijonams ES piliečių. O skambinti namo iš bet kurios ES šalies dabar pigu kaip niekad. Neblogai, ar ne?

Ką man suteikė ES?

Europos žaliasis kursas, 55 % tikslo priemonių rinkinys, klimato teisės aktas, apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, žaliasis finansavimas… Kas tai? Kaip šios priemonės veikia? Ir kaip ES sprendžia vis grėsmingesnę klimato kaitos problemą?

Žaliasis kursas, 55 % tikslo planas, klimato teisės aktas… Kas tai?

Europos Sąjunga ketina įsteigti Socialinį klimato fondą, kad padėtų piliečiams ir įmonėms pereiti prie švarios energijos. Tai daroma tuo metu, kai blokas siekia išplėsti savo prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemą, kad ji apimtų pastatus ir kelių transportą – tai dalis pastangų iki 2050 m. pasiekti, kad anglies dioksido kiekis būtų nulinis. Parlamentas siekia tvaraus susitarimo, kuris padėtų pažeidžiamiems namų ūkiams ir padėtų spręsti energijos nepritekliaus problemą. Jis taip pat nori padėti įmonėms efektyviau vartoti energiją.

Parlamentas siekia padėti europiečiams pereiti prie švarios energijos

Norint, kad Europa iki 2050 m. pasiektų nulinį anglies dioksido kiekį, reikės iš esmės pakeisti daugybę sričių. Vienas iš jų – kaip mes judame. Šiuo metu kelių transportas sudaro apie 20 % viso Europoje išmetamo CO2 kiekio. Parlamentas ragina iki 2030 m. nustatyti platesnio užmojo CO2 mažinimo tikslus lengviesiems automobiliams ir furgonams.

55 % tikslas: automobilių ir furgonų išmetamo CO2 kiekio mažinimas

Šį savaitgalį Europos Parlamente, Strasbūre tęsiama Konferencija dėl Europos ateities. Dviejų iš keturių Europos piliečių forumų ir nacionalinių piliečių forumų atstovai pateikė savo rekomendacijas, kaip pagerinti ES. Aptarti šie klausimai: Europos demokratija, vertybės ir teisės, teisinė valstybė ir saugumas; klimato kaita, aplinka ir sveikata. Jie aptarė savo idėjas su Europos ir nacionalinės teisės leidėjais, ES institucijų ir nacionalinių vyriausybių atstovais, regionų ir vietos valdžios institucijomis bei pilietine visuomene.

Piliečiai aptaria rekomendacijas su institucijomis, teisės aktų leidėjais ir NVO

Pirmajame šių metų plenariniame posėdyje Europos Parlamento nariai savo naująja pirmininke išrinko Robertą Metsolą ir su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu aptarė Prancūzijos pirmininkavimo ES prioritetus. Parlamentas taip pat balsavo dėl saugesnių skaitmeninių paslaugų ir gyvūnų gabenimo.

Svarbiausi plenarinio posėdžio klausimai: naujoji Parlamento pirmininkė ir interneto platformos

Europos piliečiai asmeniškai ir virtualiai susitiko Varšuvoje – jie dalyvavo trečiojoje bei paskutinėje piliečių forumo, kuriame aptariami klimato kaitos, aplinkos ir sveikatos klausimai, sesijoje. Forumo dalyviai pateikė rekomendacijų, kurias pristatys Konferencijos dėl Europos ateities plenarinėje sesijoje.

72 rezultatai