Visi turėtų būti laisvi būti savimi ir mylėti ką nori. 
Tačiau daugelyje pasaulio vietų, įskaitant Europą, lesbietės, gėjai, biseksualūs, translyčiai, interseksualūs ir queer asmenys vis dar diskriminuojami. 
Europos Sąjunga yra tvirtai įsipareigojusi kovoti su šia diskriminacija. Paklausykite šios laidos ir sužinosite, kaip Europos Sąjunga kuria įtraukesnę visuomenę, kurioje kiekvienas jaustųsi saugus.

Kova su LGBTIQ asmenų diskriminacija

Reaguodamas į vis didėjančią grėsmę žiniasklaidos laisvei ir finansiniam žiniasklaidos priemonių gyvybingumui, Parlamentas priėmė bendrą žiniasklaidos paslaugų sistemą, vadinamą Europos žiniasklaidos laisvės aktu. Tai svarbus pasiekimas, nes šiuo aktu apsaugomi žurnalistai ir žiniasklaidos darbuotojai, užtikrinamas didesnis žiniasklaidos priemonių nuosavybės skaidrumas ir skatinamas tarptautinis bendradarbiavimas siekiant sukurti įvairią ir nepriklausomą žiniasklaidos aplinką.

ES Žiniasklaidos laisvės aktas

The United Nations General Assembly proclaimed the Universal Declaration of Human Rights on 10 December 1948 in Paris. The Declaration is a milestone document in the history of human rights because, for the first time, it set out fundamental human rights to be universally protected. The document is composed of a preamble followed by thirty articles. The EU has fully embraced the Declaration's significance, using it to set standards in its legislation and international agreements, and to guide its external policy.

The Universal declaration of Human Rights - English

DROI Committee meeting

EP Plenary session - Debates on cases of breaches of human rights, democracy and the rule of law

EP Plenary session - Debates on cases of breaches of human rights, democracy and the rule of law (Rule 144) Latest attacks against women, women's rights defenders in Iran, and its arbitrary detention of EU nationals

EP Plenary session - The EU Guidelines on Human Rights Defenders

EP Plenary session - Women activism – human rights defenders related to sexual and reproductive health and rights (SRHR)

EP Plenary session - Human rights and democracy in the world and the European Union’s policy on the matter - annual report 2022

EP Plenary session- Debates on cases of breaches of human rights, democracy and the rule of law - The arrest of Cardinal Zen and the trustees of the 612 relief fund in Hong Kong

Conference - The Future of Human Rights

EP Plenary Session - Debates on cases of breaches of human rights, democracy and the rule of law - Links related to this program Forced labour in the Linglong factory and environmental protests in Serbia

EP Plenary Session - Debates on cases of breaches of human rights, democracy and the rule of law - Continuous crackdown on civil society and human rights defenders in Russia: the case of human rights organisation Memorial

EP Plenary Session - Debates on cases of breaches of human rights, democracy and the rule of law - Human rights violations by private military and security companies, particularly the Wagner Group

EP Plenary Session - Debates on cases of breaches of human rights, democracy and the rule of law - Situation in Somalia

EP Plenary Session - Debates on cases of breaches of human rights, democracy and the rule of law - The human rights situation in Cameroon

FEMM Committee - Public Hearing - Afghan Women as Peace Builders and Community Leaders Committee on Women's Rights and Gender Equality

EP Plenary session - Debates on cases of breaches of human rights, democracy and the rule of law - The state law relating to abortion in Texas, USA

Pakistano mergaičių teisių aktyvistė Malala Yousafzai kreipimesi į Europos Parlamentą kalbėjo apie švietimo svarbą mažas pajamas gaunančiose šalyse. Šią kalbą ji sakė atsiimdama 2013 m. Sacharovo premiją už minties laisvę. * Visą kalbos įrašą galite peržiūrėti Europos Parlamento multimedijos centre: http://epyoutube.eu/q5wV

Malalos Yousafzai kalba apie švietimą | Europos Parlamentas

Čekijos prezidento Vaclavo Havelo kalba apie tai, ką reiškia jaustis europiečiu, pasakyta likus ketveriems metams iki jo šalies įstojimo į ES. Vaclavas Havelas buvo ir paskutinis Čekoslovakijos prezidentas, ir pirmasis demokratiškai išrinktas šios šalies prezidentas po komunizmo žlugimo, taip pat – pirmasis paskelbtos Čekijos Respublikos prezidentas. 2000 m., likus ketveriems metams iki jo šalies įstojimo į ES, Vaclavas Havelas Europos Parlamentui kalbėjo apie europietiškumo ir Europos vienybės jausmą. * Visą kalbą žiūrėkite Europos Parlamento multimedijos centre.

Vaclavo Havelo kalba apie Europos tapatybę | Europos Parlamentas

Liberijos vadovė Ellen Johnson Sirleaf paprašė tarptautinės pagalbos, kad po 14 metų trukusio pilietinio karo jos šalyje vėl negrįžtų smurtas. Pirmoji Afrikos valstybės prezidente išrinkta moteris kreipėsi į Europos Parlamentą 2006 m. rugsėjį, praėjus vos aštuoniems mėnesiams po to, kai pradėjo eiti pareigas. Ji sakė, kad liberiečiai yra pasiryžę pamiršti konfliktą, kuris baigėsi 2003 m. Ji kalbėjo apie karo nuniokotą teritoriją, atstatymo ir susitaikymo iššūkius ir tarptautinės pagalbos poreikį siekiant tvaraus vystymosi. * Visą kalbą žiūrėkite Europos Parlamento multimedijos centre: http://epyoutube.eu/SpeechEllenJohnson

Ellen Johnson Sirleaf kalba apie Liberiją | Europos Parlamentas

Nobelio taikos premijos laureatas Denisas Mukvegė smerkia prievartavimus ir smurtą prieš moteris, kurie naudojami kaip karo ginklai. Jis yra Panzi ligoninės Bukavu mieste, Kongo Demokratinėje Respublikoje, įkūrėjas. Kaip ginekologas jis padėjo tūkstančiams moterų, šioje šalyje nukentėjusių nuo seksualinio smurto ir smurto dėl lyties. Dr. Mukvegės veiklą Europos Parlamentas įvertino 2014 m. jam skirdamas Sacharovo premiją už minties laisvę. Po ketverių metų jam buvo suteikta Nobelio taikos premija. Jis ir toliau viešai kalba apie seksualinį smurtą prieš moteris ginkluotų konfliktų metu. * Visą kalbos įrašą galite peržiūrėti Europos Parlamento multimedijos centre: http://epyoutube.eu/SpeechMukwege

Dr. Mukvegės kalba apie seksualinį smurtą Konge | Europos Parlamentas

Popiežius Jonas Paulius II teigė, kad Vatikanas tvirtai remia šiuo metu vykstantį Europos kūrimą, kuris yra taikus procesas, suartinantis žmones ir tapęs švyturiu pasauliui. Jis ragino siekti tolerancijos tarp tautų ir tikėjimų bei saugoti aplinką. Popiežius kalbėjo apie krikščionybės svarbą Europos praeičiai ir ateičiai. Pirmasis Europos Parlamente apsilankęs popiežius 1988 m. spalio mėn. sakė kalbą Strasbūre vykusiame plenariniame posėdyje. * Visą kalbą žiūrėkite Europos Parlamento multimedijos centre: http://epyoutube.eu/SpeechPopeJohnPaulII

Popiežiaus Jono Pauliaus II kalba apie Europos kūrimą ⎢Europos Parlamentas

Praėjus penkioms dienoms po to, kai Rusijos pajėgos įsiveržė į Ukrainą, šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis iš apgulto Kijevo vaizdo ryšiu kreipėsi į Europos Parlamentą. Ugningoje kalboje jis gyrė savo tėvynainių ukrainiečių drąsą, pasmerkė beprasmiškas žudynes ir paragino Europos Parlamentą paremti Ukrainos prašymą stoti į ES. * Visą 2022 m. kovo 1 d. kalbos įrašą galite peržiūrėti Europos Parlamento multimedijos centre: http://epyoutube.eu/speechZelenskyy

Volodymyro Zelenskio kalba apie karą Ukrainoje | Europos Parlamentas

Holokaustą išgyvenusi Simonė Veil Europos Sąjungos sukūrimą vadina svarbiausiu įvykiu per pastaruosius 50 metų. 1995 m., minint 50-ąsias Holokausto metines, Veil Europos Parlamente kalbėjo apie tai, kaip jos praeities tragedijos sustiprino jos tikėjimą Europos projektu. Ji sakė, kad svarbu priminti jaunajai kartai apie esminį Europos Sąjungos vaidmenį skatinant taiką ir vienybę, ypač tuo metu, kai ES kritikuojama. 1927 m. Prancūzijoje gimusi Veil išgyveno nacių koncentracijos stovyklose, o vėliau suvaidino svarbų vaidmenį Europos feminizme ir politikoje. 1979 m. ji tapo pirmąja tiesiogiai renkamo Europos Parlamento pirmininke ir pirmąja moterimi, kuri pirmininkavo asamblėjai. * Visą kalbą (12 min.) žiūrėkite Europos Parlamento multimedijos centre: http://epfacebook.eu/q5D7

Simonės Veil kalba apie Holokausto pamokas | Europos Parlamentas

Pietų Afrikos lyderis Nelsonas Mandela ragino kuo greičiau panaikinti apartheido sistemą ir kalbėjo apie susitaikymą. Tai vyko 1990 m. liepos mėn. Vos prieš keturis mėnesius jis susigrąžino laisvę po 27 metus trukusio įkalinimo. Tuo metu Pietų Afriką vis dar valdė baltųjų mažumos vyriausybė. Praėjus ketveriems metams po šios kalbos, Mandela taps pirmuoju demokratinės Pietų Afrikos prezidentu. * Visą kalbą žiūrėkite Europos Parlamento multimedijos centre.

Nelsono Mandelos kalba apie apartheidą | Europos Parlamentas

1995 m. sausį Fransua Miteranas Strasbūre kreipėsi į Europos Parlamentą. Tai buvo viena paskutinių jo svarbių kalbų einant Prancūzijos prezidento pareigas. Pasisakydamas prieš praeityje karą sukėlusį nacionalizmą, Miteranas ragino europiečius kartu žvelgti ateitį ir siekti, kad ateitis būtų šviesesnė ir taiki. * Visą kalbos įrašą galite peržiūrėti Europos Parlamento multimedijos centre: http://epyoutube.eu/q5z7

Fransua Miterano kalba apie nacionalizmą | Europos Parlamentas

1992 metais Didžiosios Britanijos Karalienė Elžbieta II Strasbūre kreipėsi į Europos Parlamentą. Jos kalba skambėjo po Mastrichto sutarties, tapusios šiandieninės Europos Sąjungos pamatu, pasirašymo. Remdamasi Vinstono Čerčilio žodžiais, Karalienė pagerbė tuos, kurie po karo atkūrė Europą, ir gyrė Parlamentą kaip pagrindinį demokratinį forumą. * Visą kalbą žiūrėkite Europos Parlamento multimedijos centre: http://epfacebook.eu/q5z8

Karalienės Elžbietos II kalba apie ES vienybę | Europos Parlamentas

Praėjus dviem savaitėms po Berlyno sienos griūties, Vakarų Vokietijos kancleris Helmutas Kohlis Europos Parlamente kalbėjo apie savo viltis dėl suvienytos Vokietijos ir Europos. 1989 m. lapkričio 9 d. buvo nugriauta Berlyno siena, beveik tris dešimtmečius skyrusi miestą, tautą ir žemyną. Po to prasidėjo protestai Prahoje ir galiausiai žlugo sovietų blokas. Tai istorinis momentas ir svarbus žingsnis Šaltojo karo pabaigos, Vokietijos susivienijimo ir suvienytos Europos link. Ši kalba pasakyta 1989 m. lapkričio 22 d. Strasbūre. * Visą įrašą žiūrėkite Europos Parlamento multimedijos centre: http://epfacebook.eu/q5D6

Helmuto Kohlio kalba Berlyno sienos griūties proga | Europos Parlamentas

2015 metais Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas François Hollande paragino Europos šalis pasidalyti prieglobsčio prašytojų priėmimo atsakomybę. Tais pačiais metais ES susidūrė su precedento neturinčia migracijos banga, kai šimtai tūkstančių žmonių neteisėtais kanalais atvyko į ES, daugelis bėgo nuo karo Sirijoje. Dauguma jų atvyko į Vokietiją ir keletą kitų šalių. Per istorinį bendrą kreipimąsi į Europos Parlamentą Merkel ir Hollande paragino imtis bendrų veiksmų, sprendžiant pagrindines krizės priežastis. *Visą kalbą žiūrėkite per Europos Parlamento multimedijos kanalą: http://epfacebook.eu/SpeechMerkelHollande

Merkel ir Hollande kalbos apie migracijos krizę | Europos Parlamentas

Žmogaus teisių aktyvistė Nadia Murad 2016 m. kreipdamasi į Europos Parlamentą teigė, kad kova su terorizmu ir rasizmu neatsiejama. Europos Parlamente ji kalbėjo tada, kai jai kartu su Lamija Adži Bašar buvo įteikta 2016 m. Sacharovo premija už minties laisvę. Šias iš Irako jazidų bendruomenės kilusias merginas teroristinė grupuotė „Islamo valstybė“ 2014 m. pardavė į sekso vergiją. Nadiai Murad pavyko pabėgti, ir ji tapo seksualinio smurto bei prekybos žmonėmis aukų gynėja. 2018 m. ji pelnė Nobelio taikos premiją. *Visą kalbą žiūrėkite Europos Parlamento multimedijos kanalu. *Daugiau vaizdo įrašų apie ankstesnes Sacharovo premijas galite peržiūrėti čia: http://epyoutube.eu/Sakharov_Prize_playlist

Nadios Murad kalba apie kovą su ekstremizmu | Europos Parlamentas

Lyčių lygybės pasiekimas, smurto dėl lyties aukų apsaugojimas ir kova už sąžiningesnę visuomenę... Visoje ES organizacijos dirba, kad gintų ir skatintų moterų teises.
     
Stella „Women on Top“ Atėnuose rengia dirbtuves moterims verslininkėms, kad jos jaustų įgalintos darbe ir gyvenime. Ji ir jos komanda užtikrina, kad moterys įgytų tinkamus įgūdžius, būtų nepriklausomos ir savimi pasitikėtų.
 
Linda „MARTE Centre“ Rygoje dirba tam, kad likviduotų smurtą dėl lyties ir prekybą žmonėmis. Šis centras siūlo psichologines ir teisines konsultacijas aukoms.
    
Europos Parlamentas imasi veiksmų, kad apgintų moterų teises, užbaigtų nevienodą užmokestį, kad eliminuotų diskriminaciją dėl lyties. ES fondai, tokie kaip Erasmus+, Asylum, Migracijos ir Integracijos Fondas bei European Women on Boards palaiko projektus, kurie įgalina moteris visoje ES.

Moterų teisių skatinimas ES: susitikite su Stella ir Linda

Connecting with the European Parliament is easy!    
 
Not only can you contact your MEPs or visit Parliament’s buildings in Strasbourg or Brussels, Parliament's offices in the EU and beyond hold events and debates, support citizens’ networks and provide information keeping you up to date on how the EU works and how you can help shape its future! 

Find out more in our short explainer.

182 rezultatai